- užgriūti
- užgriū́ti vksm. Ant kẽlio užgriùvo áudros išverstà líepa.
.
užgriūti
Look at other dictionaries:
užgriūti — 1. intr., tr. užvirsti; griūvant užsilyginti (pvz., duobei); pargriūti, parvirsti taip, kad sunku būtų atsikelti: Stogas užgriùvo ant lubų J. Neužgriūk ant viedro patamsy! Sdk. Užgriuvo kalneliai negriaujami, palinko liepelė nelenkiama JV912. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
užgriūtis — užgriūtìs sf. (3b); GTŽ geol. užgriuvimas, užslūgimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užlėkti — užlė̃kti, ùžlekia, ùžlėkė 1. intr. skrendant pakilti iki kur, užskristi ant ko: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Užùlekia vieversys arti debesų Brž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriūti — intr. 1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištikti — ištìkti NdŽ; L, Rtr 1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada… … Dictionary of the Lithuanian Language
kliopt — kliòpt interj., kliopt staigiam veiksmui (sudavimui, įmetimui) reikšti: Kliopt į galvą sudavė J. Kliòpt į katilą ir supylė Jnš. Vaikas kliòpt upelin ir įlėkė Kp. Gali ta duobė kliòpt ir užgriūti Pl. Bet čia kliopt ir prasidėjo vaina KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
magistralinis — magistrãlinis, ė adj. (1) pagrindinis, svarbiausias: Magistrãlinė linija, magistrãliniai plentai DŽ. Daugumas magistralinių griovių jau baigia užgriūti rš … Dictionary of the Lithuanian Language
